Razina

Prabėgo vasarėlė ir sezonas prie jūros jau uždarytas. Paskutinis savaitgalis praleistas ten – spalio 14-16. Mamytė su Austėja tradiciškai iki Kauno važiavo traukinuku. Buvo smagu, oras mūsų nenuvylė. Negalime sakyti, kad buvo labai šilta, tačiau tinkamai apsirengus, nesušalome. Svarbiausia – lietutis nelyjo. Sutvarkėme namelį, šeštadienio vakarą pavakarojome, o sekmadienį nuėjome atsisveikinti su jūra ir važiavome namo.

Tėja auga, rodos, ne dienomis, o valandomis. Jau stengiasi kuo daugiau kalbėti. Būna kartais nori sakinuką suregzti, neranda žodžių, bet vistiek išsisuka iš padėties ir mamytė su tėveliu galiausiai ją supranta. Šiuo laiko tarpsniu Austėja kiekvieną dieną važiuoja į Kauną. Čia jos toks žaidimas. Atsikeliam, pavalgome ir ji mamytei sako: „ate, Tėja vazioja į Tundą, į dlabą, pas tetę“. Tada pribėga, apsikabina, duoda butuką ir „lyliu“ pasako (myliu). Tuomet susideda knygučių į mamos pirkinių maišelį, pasiima savo rankinuką ir tipena link durų. Kai einame į lauką, ji nepamiršta Kauno Vaikštome, ji sustoja pakelėj: “ Tėja liaukia apapuso (autobuso), vazios į Tundą. Vazios su apapusu, tada čiuku čiuka (traukinuku). Pavaikštome, palaukiame autobuso , o kai nesulaukiame, mažoji galiausiai vežimuke užmiega pietų miegelio. Štai toks linksmas būna pusdienis. Į pavakarę jau pradedame laukti iš darbo parvažiuojančio tėčio. Pavakarieniaujame kartu, pažaidžiame, paskaitome knygutes ir miegot. Tačiau miegot Austėja eina visuomet su tečiu. Šioje vietoje mamytė nereikalinga Kai paklausiu, ar mamytei eiti kartu, ji atsako: “ mama aaa (miegoti) ne, mama seda (sėdi)  aciapoj (apačioj). Duoda mamytei butuką ir „lialianakt“ (labanakt). O tėtis prieš dukrytei užmiegant leidžia pažaisti žaidimus. Gal todėl mažoji nori eiti miegoti tik tėčiu…

Austėja visuomet žino, ką ji nori valgyti pusryčių. Atsikelia ir sako: „niolia toses“ (noriu košės), niolia lynių (noriu blynų), „niolia lyziu“ (noriu ryžių) Mamytei niekada nereikia sukti galvos, ką pagaminti .

Štai tokios mūsų dienos. Bėga jos nenumaldomai greitai…