Razina

Va, mums jau mėnuo. Laikas bėga nepaprastai greitai. Viskas grįžta į įprastą ritmą. Nors to apie dukrytės dienotvarkę nepasakysi. Kiekvieną dieną miegame ir valgome vis kitu laiku. Gal todėl, kad mes nebandome atsisakyti sovo įprasto gyvenimo būdo. Nesėdime namuose išjungę muziką ir pašnibždomis nekalbame. Jeigu prie jūros, tai kartu, jeigu į parduotuve, tai kartu, jei į kavinę, tai kartu. Tiesa, kvietimo į a|ch spektaklio premjerą atsisakėme (ačiū Gretai, butinai apsilankysime vėliau). Gal toks gyvenimo būdas mums dar neleidžia ramiai miegoti ilgiau, ar daugiau praleisti laiko be mažylės. O mažylė per mėnesį jau tikrai paaugo, jau nekalbant ape tai, kad šypsosi, atpažista mamą bei tėtį, įvairiais garsais reiškia savo emocijas. Tikslius augimo parametrus sužinosime ryt, po apislankymo pas gyditoją. O pas gyditoją eiti mes visai nebijome, nes nesergame. Na tiesa, kartais pilvukas mums paskauda, bet tikro beeeeeee… taip dar ir neteko išgirsti. Gimtadienį ramiai atšventėm namie. Mama iškepė pyragą, tėtis kepė mėsgalius. Mažylė apsilankė net keliose žaislų parduotuvėse ir gavo  pirmą dovaną . Ir nepratink tu vaikų prie dovanų. Sakėm sekantis žaislas tik per Kalėdas, pažiūrėsim…