Vakar, gruodžio 29 d., mūsų mažylė pati apsivertė ant pilvuko. Valio! Iki šios dienos mokėjome apsiversti tik ant šonelio. Ir tai jau tėveliams buvo gražus stebuklas 
Mes jau nekalbame apie dukrytės čiauškėjimą dienomis ir netgi naktimis Dienos lekia ir mažas žmogutis vis parodo, ką sugeba daryti.
Pvz. vieną rytą mamytė dukrytę paliko lovytėje, kol pasidarė pusryčius. Ateina pas dukrytę, o ši guli skersai lovytės, kojytės kyšo per groteles .
Kitą vakarą dar idomiau:
Kalėdų rytą, palikome dukrytę savo kėdutėje, ateiname, ogi žiūrime, kad vaikučio kojos beveik ant žemės. Teks naudoti tvirtinimo dirželius, kurie ligi šiol buvo nereikalingi…
Dabar su tėčiu jau suprantame, kad tavęs mažyle, palikti vienos ant lovos jau negalima, nekalbant jau apie kokį vystimo staliuką, kur tu tuoj pat išsiraitai į paguldytą U raidės fomą! Tu daraisi vis judresnė, visaip sukiojiesi ir stengiesi paliesti, pačiupinėti kuo daugiau tavę supančių daigtų. Tu vis labau imi pažinti pasaulį!
[...] ritmą, o kartu atsiranda vis naujesni dalykai – mažylė ne tik vartosi, bet vis smarkiau vartosi ir jau praktiškai daro atsilenkimus, jeigu laikai už kojyčių. Jai jau taip pabodo gulimoj [...]