Valio!!! tetis leido!!!

Pagaliau atpratome! Atpratinimo procedūrą tėveliai pradėjo spalio 02 d. Austėja nuėjo miegoti su tėčiu, o mamytė į kitą kambarį. Tėčiui buvo nelengva, nes dukrytė naktimis kėlėsi dažnai ir reikalavo pienuko. O tėčiui visgi reikėjo anksti keltis į darbą. Rytais mamytė ėjo pas Austėją. Ji pabusdavo ir vėl prašydavo pienuko. Tuomet pradėjome jai aiškinti, kad pienukas jau išėjo. Ir taip kiekvieną kartą kartojom. Ir štai, nuvykom prie jūros, miegojome visi kartu ir Tėja net nepabudo prašyt pienuko! Dabar paklausta, kur pienukas, pasako „asėjo“ (išėjo). Taigi, jau dvi savaitės, kaip pienuko nebereikia. Ir miegelis tapo ramesnis. Tik kartais sapneliai priverčia mažutę pravirkti.

Mamytė įsivaizdavo atjunkymo procedūrą sudėtingesnę ir šiek tiek pergyveno. Tačiau stresų, isterijų ir beribio mažylės verkimo tikrai nebuvo. Tereikėjo tik daug kartu kartoti, kad pienelis išėjo…Ir Tėja tai kuo puikiausiai suprato. Beje mamytės pienuką pakeitė karvytės pienas, kefyras ir močiučių pridarytų uogienių gėrimai.

Tėja auga, rodos, ne dienomis, o valandomis. Jau stengiasi kuo daugiau kalbėti. Būna kartais nori sakinuką suregzti, neranda žodžių, bet vistiek išsisuka iš padėties ir mamytė su tėveliu galiausiai ją supranta. Šiuo laiko tarpsniu Austėja kiekvieną dieną važiuoja į Kauną. Čia jos toks žaidimas. Atsikeliam, pavalgome ir ji mamytei sako: „ate, Tėja vazioja į Tundą, į dlabą, pas tetę“. Tada pribėga, apsikabina, duoda butuką ir „lyliu“ pasako (myliu). Tuomet susideda knygučių į mamos pirkinių maišelį, pasiima savo rankinuką ir tipena link durų. Kai einame į lauką, ji nepamiršta Kauno Vaikštome, ji sustoja pakelėj: “ Tėja liaukia apapuso (autobuso), vazios į Tundą. Vazios su apapusu, tada čiuku čiuka (traukinuku). Pavaikštome, palaukiame autobuso , o kai nesulaukiame, mažoji galiausiai vežimuke užmiega pietų miegelio. Štai toks linksmas būna pusdienis. Į pavakarę jau pradedame laukti iš darbo parvažiuojančio tėčio. Pavakarieniaujame kartu, pažaidžiame, paskaitome knygutes ir miegot. Tačiau miegot Austėja eina visuomet su tečiu. Šioje vietoje mamytė nereikalinga Kai paklausiu, ar mamytei eiti kartu, ji atsako: “ mama aaa (miegoti) ne, mama seda (sėdi)  aciapoj (apačioj). Duoda mamytei butuką ir „lialianakt“ (labanakt). O tėtis prieš dukrytei užmiegant leidžia pažaisti žaidimus. Gal todėl mažoji nori eiti miegoti tik tėčiu…

Austėja visuomet žino, ką ji nori valgyti pusryčių. Atsikelia ir sako: „niolia toses“ (noriu košės), niolia lynių (noriu blynų), „niolia lyziu“ (noriu ryžių) Mamytei niekada nereikia sukti galvos, ką pagaminti .

Štai tokios mūsų dienos. Bėga jos nenumaldomai greitai…

Tetelionai – makaronai

Niago – nagas

Di – didelė

Niolia – nori

Lyziai – ryžiai

Lyniai – blynai

Mo – močiutė

Senenis – senelis

O O – teletabiai

Lekai – ratai

Tose – košė

Leliu – lelia, vaikas

Liabo – labas

Lio liooo – valio!

Ale – Egle

Ogai – uogos

Dede deij – dainuoti, groti

Daja – Gaja (šuns vardas)

Tioja – koja

Sulaukus jau beveik dviejų metukų, su Austėja galime susišnekėti kaip su dideliu žmogum Štai jos žodynas:

čiaba – prašom, čiamba – ačiū

ačiapai – apačion

agai – uodai

liamba – blemba

tra – traktorius

tlelia – lelia (vaikas:))

tem – ten arba taip

brum brum – mašina

tiuku tiuku – traukinukas

din din – supynės

cia mamos – čia mamos

tiavo – mano

tep tep – vaikščioti

a dleba – į darbą

a Tunda – į Kauną

mamo – namai, namo

pupa

upe – upė

Tai tik trumpas žodinėlis. Jau bando šnekėti sujungiant kelis žodžius, pvz:

Tėja ne

a to ne – iš to ne

Beabejo šį žodynėlį periodiškai papildysim.

Papasakosime, kokios mūsų šaunios keliones būna, kai vykstame link jūros. Kadangi mūsų tėtis tapo „kavensku“ (kas nesupranta – „kauniečiu“, darbo prasme), Austėja su mama penktadieniais turi kažkokiu būdu patekti į Kauną, pas tėtį, o iš ten jau kelionė tęsiasi į pajūrį. Taigi, iš namų autobusu (stotelė už dviejų km), važiuojame iki Justiniškių autobusų žiedo. Ten sėdame į troleibusą ir važiuojame į stotį. Iš ten į Kauną vykstame puikiu transportu – TRAUKINIU! Pirmą kartą Austėja sėdėjo, lyg žado netekusi Žiūrėjo įdėmiai pro langą, o pusiaukelėje užmigo! Na, o dabar jau jaučiasi taip, lyg traukiniu važinėtų kiekvieną dieną. O dar jeigu tuo pat metu važiuoja vaikų, ypač mergaičių, Austėjai atsiranda ir veiklos. Kelionė neilga, tik viena valanda ir mes jau Kaune. Jeigu tėtis užtrunka darbe, mamytė su Tėja pasivaikšto po Kauną. Kartą užsukome pas draugus į kavinę – vyninę, kuri yra Laisvės alėjoje ir vadinasi „Flamenco„. Kas skaitote mūsų blogą, mamytė labai rekomenduoja aplankyti šią vyninę. Skanus maistas, jauki aplinka. Taigi, čia mes skaniai pavalgėme, sulaukėme tėčio ir patraukėme  automobiliu link jūros.

Labai gaila, kad kolkas iš kelionės traukiniu neturime nuotraukų. Bet šią situacija mes pakoreguosime ir tikrai nuotraukų iš traukinuko bus.

Ilgai nerašėmė, tačiau mums laikas neprailgo. Daug darbų naujuose namuose.

gal ne taip anksti kaip pernai bet ir mes jau pasiruoše vasaros sezonui pajūri. Austėjai turbut is naujo teko susipažinti su jūra. Buvo šiektiek nuostabos, juk tiek daug vandens, t.y. „tekšt-tekšt“. Kaip žinia mūsų mažylei vanduo yra viskas. Jau dabar įsivaizduojame kaip bus sunku iskrapštyti Austėją iš vandens kai vanduo bus šiltas ir mes leisime maudytis. O daugiau viskas kaip ir buvę, greitai Austėja viską prisiminė ir vėl kaip ir pernai pradejo įvedinėti savo tvarką. Tik dar stipriau, juk beveik metukai dasidėjo Kagi, laukia smagi vasarėlė, o kadangi turime ryšį pajury manau čia padauges ir įrašų. Juk įkurtuvės jau į pabaigą ir mamytė su tėveliu turi daugiau laisvo laiko.