Savo kambaryje. Svajonės pildosi…
Šventės
Posted: 2011/01/07 in pirkiniai, seneliai, sveciuoseŽymos:dovanos, kalbam, kaledos, sventes
Su Naujaisiais visus! Pirmoji metų šventė, kada mažylė suprato, kad vyksta kažkas neįprasto. Visur šurmulys, kažkoks medis kambaryje apkarstytas žaisliukais bei lemputėmis, vaišėmis nukloti stalai, po eglute pridėta įvairių įdomiame popieriuje supakuotų daigtų. Tėveliai tampo po miestą rodydami didelius šviečiančius medžius bei kažkokį raudoną senį, šalia kurio visi labai jau nori fotografuotis 
kas cia per burbulai...
Na, o ar patiko šventės ar ne, sužinosime kitą žiemą . Kadangi mes visi nuo vaikystės labai laukiame Senio šalčio , tad ir šiemet jo laukti buvo žymiai įdomiau ir smalsiau, nes mažąjai šeimos narei po eglute buvo kalnas dovanų. Tuo labiau, kad dovanos laukė ir pas vienus ir pas kitus senelius. O Kūčių naktį tėveliai, močiutė, teta, net nespėjo savo dovanų išsipakuoti.
kas ten paslepta?!
sita dovana senelis saltis sutiktas perdave...
pati maziausia dovana "apsilimui"
rimtos dovanos =rimtos kelnes
kam jas pakuoti!?
Pastoviai buvo išpakuojama po dovaną Austėjai ir žiūrima jos reakcija. Ir taip jau net nebepamenam kiek kartų, nes dovanų buvo labai daug ir didelių ir mažų. Didžiausią dovaną Austėja gavo nuo tėvelių- roges! Tokia žiema, tiek sniego ir kaip be rogių:
pilna ekipiruote
Na bet ant sniego mažoji kolkas nelabai džiaugiasi rogutėmis. Kažkodėl nelabai jos patinka (mieliau jas stumdo kambary:)). Mažoji bijo, kai jos sukrypuoja važiuojant per pusnis ir pradeda rėkti “Neee!—Neee!”. Mes suprantame ir žinome, nes ir šiaip jau susikalbame…. Ne!=ne; Te!=imk; Ate!=iki,ate; Niam niam=Noriu valgyti!; Brrr=važiuoti; Au-au=šuniukas; Niau = katinėlis; Mama=mama; tete=tete (kolkas nalabai aiškiai – pagrindiniai Austėjos žodžiai, kurie ištariami labai sklandžiai. Ir šiaip, pašnekėti su dukryte jau įmanoma
bandom slysti
Tai tiek naujienų šiame neilgame pasakojime.
nenudžiuginome įrašais… Vyksta rimti reikalai , bet 1,5 mėnesio prabėgo maždaug taip:
Mūsų laikas kažkur dingo… Po ilgiausių atostogų prie jūros, gimtadienio šventimo, įsisukome į rimtus reikalus – naujų namų įrengimą. Sunku net papasakoti, kiek reikalų užgriuvo, pradedant popierizmu, tęsiant darbininkų paieška, o baigiant net neaišku kuo. Nežinia, kaip pavyks, bet svarbiausia turime tikslą: atšvęsti Kalėdas jau naujame name. Šiuose visuose reikaluose nuolatos dalyvauja ir Austėja. Net kartais nesmagu buvo, kai mūsų mažoji įvedinėjo tvarką banke ar pas notarus. Taip! Ji visur su mumis kartu. Netgi padeda atliekant matavimus naujame name:
Nors vaizdelis kolkas niūrokas, bet norime pasigirti, kad kasdien vis gerėja ir gerėja, darbai tikrai nestovi vietoje. Taigi, jeigu ilgokai vėl nebus posto, tai žinosite kur mes . Na, o vėliau jau tikros nuotraukos naujuose namučiuose.
Visokie reikalai
Posted: 2010/09/20 in gimtadienis, pajuris, seneliaiŽymos:dovanos, palanga, seneliai, sventoji, vaiskioti
Oi daug įvykių! Net nėra laiko, kada prisėsti brūkštelėti kokį sakinį… Tai štai, kad neužsimirštu, raš0me toliau.
Nuo pradžių, t.y. nuo gimtadienio. Jis įvyko, kaip ir priklauso, prie namų, su balionais, žaislais, tortais, vaikišku šampanu, gausybe svečių ir dovanomis:
Ačiū visiems už dovanas!!!
Vėliau gimtadienis buvo pratęstas su seneliais ir naujomis dovanomis:
Nors kartais daug įdomesni pasirodydavo visai kiti žaislai :
Na ir po visų šventimų tėvelis pasiėmė atostogų ir išsprūdome savaitėlei prie jūros, kur buvom suplanavę atostogas su teta ( vėl dovanos ). Ir štai čia dukrytė pateikė pačią pirmiausią dovaną mums: žengė pirmuosius žingsnius. Tai įvyko rugsėjo 30 dieną, kai buvo metukai ir dešimt dienų. Ir kaip simboliškai bebutų, bet pirmieji žingsniai buvo žengti pajūryje, ant smėliuko! Savaitėlė prie jūros tuos netvirtus žingsniukus sutvirtino ir šiandieną mes jau lakstome visiškai pamiršę, ką reiškia ropoti. O praėjo dar tik 15 dienų.
Po trumpų atostogų, tėvelis išlėkė su darbais į užsienį, o grižus prasidėjo visokie rimti reikalai, kurie greičiausiai labai pakeis mūsų kasdienybę. Apie juos bus atskira tema!
Tuoj bėgiosim :)
Posted: 2010/08/19 in maziukas labai labai labai, pirkiniaiŽymos:begioti, begti, pirkti
Viskas, mažosios nebegalime nulaikyti! Nebegalime laikyti atidarytų lauko durų, nes mažoji bėgom-keturiom varo pro duris, o ten laiptai. Negalime palikti lauke, nes jau užlipa laiptais, o ten baseinas…:
Maksimalus vaikščiojimo keturiomis greitis gaunasi kokie 3 metrai per sekundę… todėl šitoks judėjimo greitis tenkina mūsų mažąją ir jinai neskuba stotis ant dviejų kojyčių O jei rimtai, tai mažoji jau atsistoja keturiomis (penkiomis) į pozą, artimą kulversčiui, t.y. 2 pėdutės, užpakaliukas į viršų, rankytės ir galvytė atremtos į žemę. Šitoj pozoj nežino, ką daryti, todėl išeina arba pusiau kulverstis arba atsisėda. Tėja užsimiršusi pastovi ir paeina kokį metrą, nuo vieno atramos objekto iki kito, niekieno neprilaikoma ir niekur nesilaikydama, ir tik supratusi, kad stovi, isitvertia į ką nors ar šlepteli ant užpakalio. Na, o drąsiai vaikštome jau tik laikydamiesi už vienos rankytės ir tik, kad būtų tvirčiau, kartais pasiima kitą ranką, ar įsitveria į tėčio ar mamos kelnes/shortus. Visi požymiai rodo, kad liko tik dienų klausimas, kol mažylė pradės drąsiai eiti! Laukit naujienos!
Šitas pastovus, energingas judesys šiek tiek mus išvedė iš kantrybės… mamytė nebegali ir nebespėja su maisteliu lakstyti po visą kiemą, tad teko pirkti maitinimo kėdutę. Dabar mokinsimės ne tik vaikščioti, bet ir tvarkingai sėdėdami valgyti.
