Šventės
Posted: 2011/01/07 in pirkiniai, seneliai, sveciuoseŽymos:dovanos, kalbam, kaledos, sventes
Su Naujaisiais visus! Pirmoji metų šventė, kada mažylė suprato, kad vyksta kažkas neįprasto. Visur šurmulys, kažkoks medis kambaryje apkarstytas žaisliukais bei lemputėmis, vaišėmis nukloti stalai, po eglute pridėta įvairių įdomiame popieriuje supakuotų daigtų. Tėveliai tampo po miestą rodydami didelius šviečiančius medžius bei kažkokį raudoną senį, šalia kurio visi labai jau nori fotografuotis
Na, o ar patiko šventės ar ne, sužinosime kitą žiemą
. Kadangi mes visi nuo vaikystės labai laukiame Senio šalčio , tad ir šiemet jo laukti buvo žymiai įdomiau ir smalsiau, nes mažąjai šeimos narei po eglute buvo kalnas dovanų. Tuo labiau, kad dovanos laukė ir pas vienus ir pas kitus senelius. O Kūčių naktį tėveliai, močiutė, teta, net nespėjo savo dovanų išsipakuoti.
Pastoviai buvo išpakuojama po dovaną Austėjai ir žiūrima jos reakcija. Ir taip jau net nebepamenam kiek kartų, nes dovanų buvo labai daug ir didelių ir mažų. Didžiausią dovaną Austėja gavo nuo tėvelių- roges! Tokia žiema, tiek sniego ir kaip be rogių:
Na bet ant sniego mažoji kolkas nelabai džiaugiasi rogutėmis. Kažkodėl nelabai jos patinka (mieliau jas stumdo kambary:)). Mažoji bijo, kai jos sukrypuoja važiuojant per pusnis ir pradeda rėkti “Neee!—Neee!”. Mes suprantame ir žinome, nes ir šiaip jau susikalbame…. Ne!=ne; Te!=imk; Ate!=iki,ate; Niam niam=Noriu valgyti!; Brrr=važiuoti; Au-au=šuniukas; Niau = katinėlis; Mama=mama; tete=tete (kolkas nalabai aiškiai
– pagrindiniai Austėjos žodžiai, kurie ištariami labai sklandžiai. Ir šiaip, pašnekėti su dukryte jau įmanoma
Tai tiek naujienų šiame neilgame pasakojime.













