Paskutinį mėnesį, kažkaip mažokai rašėme ir net pamiršome, kad mūsų RAZINAI (www.razina.lt) birželio 30 dieną suėjo 1 metukai! Sugebėjome padaryti 91 įrašą
Bandom neužmesti puslapiuko ir toliau…
Pirmasis skrydis
Posted: 2010/07/12 in kelione, pajuris, sveciuoseŽymos:automobilis, kelione, londonas, masina, prie juros
Nors tolimesnę kelionę planavome anksčiau, bet išsibelsti tolėliau nuo namų pavyko tik birželio viduryje. Taigi, į pirmąją šeimyninę kelionę tryse su Panevėžio močiute susiruošėme pas tetą Justiną į Londoną
Pasiruošimo daug nebuvo, gi ne į laukinį Vietnamą ar Kambodžą skrendam, jeigu ką ir pamiršim – nusipirksim, o ir pasas jau paruoštas senokai … Tėveliams labiausiai rūpėjo, kaip mažoji reaguos į skrydį lėktuvu. Na, kadangi mažoji jau seniai žino, kas tas lėktuvas yra (vis mato praskrendančius virš namų ir pirštuku rodo “ten” ), tai patekus į vidų, jokio susirūpinimo nepareiškė. O prieš praeinant visas pasų kontroles kuo ramiausiai miegojo. Ramybė pavirto į aktyvumą viso skrydžio į priekį metu. Austėjai nesukėlė jokio diskomforto lėktuvo pasvyrimai ar pasiūbavimai, ir tuo labiau ausyčių užgulimas leidžiantis. Ji visą skrydį aktyviai trynėsi visiems ant kelių ir bendravo su visasi aplinkiniais. Jokio verksmo.
Nuskridus, kelionę lėktuvu pakeitė pusvalandį trukusi kelionė traukiniu.
O čia viskas žymiai įdomiau… akytės nespėjo lakstyti iš vienos pusės į kitą ir gaudyti pro langus besikeičiančius vaizdus. Vėliau kelionė “underground’u” mažajai jokio įspūdžio nesukėlė
Taigi, po kokių 5-6 valandų kelionės, buvome pas Justiną, kur mažoji ėmėsi įvedinėti savo tvarką. Svečiuojantis pas tetą mažoji visada buvo dėmesio centre. Na, o Austėja džiaugėsi naujais distanciniais pulteliais, aparatūra ir kitais naujais, nematytais “žaislais”.
Tėveliai kelias dienas kultūrinosi Londone, bei jo apylinkėse. Muziejai, pilys, shopingas… Austėja visur sudalyvavo, nereikšdama jokių pretenzijų… Netgi, kai tėveliai dėl laiko skirtumo, susimaišė, kada reikia duot valgyti.
Viešnagę Londone pakeitė kelionė į Anglijos pietinę, kurortinę pakrantę:
Visos kelionės vairuotojo vietoj Austėjai buvo ok.
Pamiega, pavalgo kokioj stotelėj, padalyvauja važiuodama ir jau kokį 100 mylių nuvažiuota. Anglijos kurortai su lietuvišku pajūriu ir pirmosios nakvynės viešbučiuose parodė, kad mūsų mažylė bus tikra keliautoja! Na, o apsilankymai tikrame angliškame pub’e ar restoranėlyje parodė, kad Austėja bus dar ir dalyvė
Liūdna, bet savaitėlė UK greitai prabėgo ir teko skristi namo. Skrydis atgal praėjo dar geriau – Austėja visą laiką pramiegojo. Jos nestebino net aplinkui nuolat verkiantys keletą vaikučių…
Taigi, pradedam planuoti kitas keliones. Gal tolimesnes?!
FOTO P.S.:
Oi, lekiam, keliaujam, džiaugiamės vasara. Nėra kada rašyti… šiaip taip prisėdome.
Pagaliau! Vasara ir pamėgtas mūsų pajūris… Nors tėvelis ir anksčiau pradėjo važiuoti prie jūros, kur paruošė mūsų namuką, visa šeimyna prie jūros susiruošėme tik gegužės gale.
Nors, kaip žinia, vasara prie Baltijos jūros prasideda tik po Joninių, mes neišsigandome 12 laipsnių šilumos. Ilgesnė kelionė automobiliu Austėjai nesukėlė jokių problemų ir po 4 valandų kelionės mažajai suskubome parodyti jūrą. Mažylei pirmas įspūdis buvo nekoks… ji išsigando didžiulio vandens kiekio ir apsiverkė. Panašiai elgiasi ir kai tėtis įšoka į prie namų esantį baseiną. Mes tuo nei džiaugiamės nei liūdim. Gal mažoji bus šiek tiek atsargesnė su lindimu į vandenį ir bus lengviau apsaugoti. O apsaugoti darosi vis sunkiau. Tik apsipratusi mūsu namelyje ant ratų, dukrytė iškart pradėjo įvedinėti savo tvarką… viską rankioti ir mėtyti nuo jai pasiekiamų vietų.
Įsigudrino užlipti laipteliais, tiesa nulipti keturiom nelabai sekasi. Išeina tik kulverstis nuo laiptukų ir ašaros.
Austėja susipažino ir su kitu pagrindu po kojomis, t.y. smėliu. Kaip žinia, praėjo šiek tiek laiko, kol pradėjo nebijoti žolės prie namų
. Na, o smėlio nepabūgo iš karto. Rankytėmis ėmė jį sijoti ir domėtis, kas čia tokio. Mums smagu, kad ne iškart į burnytę. O tikrą smėlio skonį sužinojo valgydama numestą ir nuo smėlio pakeltą kokį skanėstą.
Visumoj mažoji mūsų vasarojimo vietą “priėmė” ir manome be kaprizų čia praleis daug laiko, ypač, kai orai sušils ir galima bus džiaugtis tikraisiais vasaros malonumais pajūryje.
Pho uff da day #031
Posted: 2010/06/11 in maziukas labai labai labai, photo of da dayŽymos:maistas, valgom
Pho uff da day #030
Posted: 2010/05/31 in maziukas labai labai labai, photo of da dayŽymos:seneliai
Štai ir atėjo 9 mėnesiukai. Planinis apsilankymas pas gyditoją… turime 8,9 kg ir 69 cm
. Lyginant su paskutiniu apsilankymu pas gyditoją, kai buvo pusę metukų, augame ir sunkėjame stabiliai. Artėjame prie ribos, kai pradėsime vaikščioti. Austėja jau dabar visiškai nemyli horizantalios padėties, sunku net pampersą pakeisti. Jeigu tik nemiega, sėdinčią ją retai galima pamatyti. Stalas, tv stalelis, fotelis, spintelė, kėdė, vonia, siena…. bet kas tampa pagrindu pereiti iš ropojimo į vertikalią poziciją. Dukrytė jau pati, laikydamasi už kokio nors paviršiaus, daro žingsnelius. Na, o ropojimas pasitelkiamas, kai reikia skubiai nubėgti ten, kur tėvai neleidžia… pirmiausia pro atdaras duris, prie mums dabar pačių baisiausių laiptų… Norint persikelti didesniu atstumu pasitelkiamas zirzimas, ištiesta ranka su ištiestu rodomuoju piršteliu, su aiškiu žodžiu “Ten!”. Taip ir vaikštome po kiemą, rodome įdomumus: medžiai, šunys, gėlės, žiedai ir t.t. Viskas nauja. Pasaulis išsiplėtė. Juokiamės, kad mažylė bijo žolės ar smėlio… paklojus patiesalą, ji jaučiasi kaip aptverta ir bijo nuropoti nuo patiesalo ant žolės
. Aišku, visas savo baimes, susižavėjimus ir kitą išreiškia balsu. Mažoji bando kartoti jai sakomus žodžius, net kartu padainuoja važiuojant automobiliu. Iki pirmo tikro žodžio trūksta tik antrojo skiemens. Na ir aišku, po truputį darosi mamičiukas ir be tėvų ilgiau nepabūna (nors savaitgalis prie jūros parodė ką kitą. Austėja labai gražiai bendravo su teta Svėta ir teta Sige
). O tėvelį į darbą rytais palydi verksmais. Austėja retai kada išmiega ilgiau 8 ryto. Oi buvo keletą savaitėlių, kai atsikeldavo 4-5 ryto ir iki 7-8 nemiegodavo, ir kalbėdavo su visais, ypač su tėveliu, kuris tada negali užmigti. Austėja pakalbėdavo ir užmigdavo iškart, kai tėvelis nueidavo praustis, o mama duodavo valgyti. Su valgymais pas mus šiuo metu betvarkė, nebesuprantame rėžimo, žinome tik tiek, kad du kartus per dieną mažylė gauna košytės, o pienelio…. kiek pati užsimano. Dieną miega mūsų mažylė irgi tiek, kiek pati nori – 2 ar 3 kartus, o kartais gal net ir visus 4
.
Pho uff da day #029
Posted: 2010/05/18 in maziukas labai labai labai, photo of da dayŽymos:namie, supynes





























