Nuskridus, kelionę lėktuvu pakeitė pusvalandį trukusi kelionė traukiniu.

O čia viskas žymiai įdomiau… akytės nespėjo lakstyti iš vienos pusės į kitą ir gaudyti pro langus besikeičiančius vaizdus. Vėliau kelionė “underground’u” mažajai jokio įspūdžio nesukėlė Taigi, po kokių 5-6 valandų kelionės, buvome pas Justiną, kur mažoji ėmėsi įvedinėti savo tvarką. Svečiuojantis pas tetą mažoji visada buvo dėmesio centre. Na, o Austėja džiaugėsi naujais distanciniais pulteliais, aparatūra ir kitais naujais, nematytais “žaislais”.

Tėveliai kelias dienas kultūrinosi Londone, bei jo apylinkėse. Muziejai, pilys, shopingas… Austėja visur sudalyvavo, nereikšdama jokių pretenzijų… Netgi, kai tėveliai dėl laiko skirtumo, susimaišė, kada reikia duot valgyti.

Viešnagę Londone pakeitė kelionė į Anglijos pietinę, kurortinę pakrantę:

Kelionė automobiliu

Visos kelionės vairuotojo vietoj Austėjai buvo ok.

Pamiega, pavalgo kokioj stotelėj, padalyvauja važiuodama ir jau kokį 100 mylių nuvažiuota. Anglijos kurortai su lietuvišku pajūriu ir pirmosios nakvynės viešbučiuose parodė, kad mūsų mažylė bus tikra keliautoja! Na, o apsilankymai tikrame angliškame pub’e ar restoranėlyje parodė, kad Austėja bus dar ir dalyvė

Liūdna, bet savaitėlė UK greitai prabėgo ir teko skristi namo. Skrydis atgal praėjo dar geriau – Austėja visą laiką pramiegojo. Jos nestebino net aplinkui nuolat verkiantys keletą vaikučių…

Taigi, pradedam planuoti kitas keliones. Gal tolimesnes?!

FOTO P.S.:

Bournemouth, Dorset

Bournemouth, Dorset

Bournemouth, Dorset

PUB + fule

Top Gear

National Motor Museum

Durdle Door

Durdle Door

Pilyje

Pilyje

Pagaliau! Vasara ir pamėgtas mūsų pajūris… Nors tėvelis ir anksčiau pradėjo važiuoti prie jūros, kur paruošė mūsų namuką, visa šeimyna prie jūros susiruošėme tik gegužės gale.

susiruosem

Nors, kaip žinia, vasara prie Baltijos jūros prasideda tik po Joninių, mes neišsigandome 12 laipsnių šilumos. Ilgesnė kelionė automobiliu Austėjai nesukėlė jokių problemų ir po 4 valandų kelionės mažajai suskubome parodyti jūrą. Mažylei pirmas įspūdis buvo nekoks… ji išsigando  didžiulio vandens kiekio ir apsiverkė. Panašiai elgiasi ir kai tėtis įšoka į prie namų esantį baseiną. Mes tuo nei džiaugiamės nei liūdim. Gal mažoji bus šiek tiek atsargesnė su lindimu į vandenį ir bus lengviau apsaugoti. O apsaugoti darosi vis sunkiau. Tik apsipratusi mūsu namelyje ant ratų, dukrytė iškart pradėjo įvedinėti savo tvarką… viską rankioti ir mėtyti nuo jai pasiekiamų vietų.

Tvarkom

Tvarkom

Įsigudrino užlipti laipteliais, tiesa nulipti keturiom nelabai sekasi. Išeina tik kulverstis nuo laiptukų ir ašaros.

Austėja susipažino ir su kitu pagrindu po kojomis, t.y. smėliu. Kaip žinia, praėjo šiek tiek laiko, kol pradėjo nebijoti žolės prie namų . Na, o smėlio nepabūgo iš karto. Rankytėmis ėmė jį sijoti ir domėtis, kas čia tokio. Mums smagu, kad ne iškart į burnytę. O tikrą smėlio skonį sužinojo valgydama numestą ir nuo smėlio pakeltą kokį skanėstą.

Visumoj mažoji mūsų vasarojimo vietą “priėmė” ir manome be kaprizų čia praleis daug laiko, ypač, kai orai sušils ir galima bus džiaugtis tikraisiais vasaros malonumais pajūryje.

..

Na drabžėliai ne bėda, bet vat su vežimėliu jau rimtesni reikalai. Jeigu vežimas iš 3 – jų dalių, tai viena dalis jau 100% išnaudota. Pilnai išnaudojome automobilinę kėdutę… Nelabai įsivaizduojam, kaip ją galima naudoti iki metukų, bet mums jau maža… kojytės vaikučiui išlindusios ir remiasi į sėdynę, prie kurios kėdutė tvirtinama. Na, jeigu kėdutė būtu tvirtinama nugara į atlošą, tai Austėjai gal nukartų kojytės ir būtu gerai. Dabar, kadangi tvirtinasi atvirkščiai, tai mažylė pilnai įsirėmusi ir greičiausiai nepatogiai susilenkusi. Ilgesnes, kaip valanda keliones, jau sunkiai iškęsdavo. Nepatogi padėtis duoda savo. Teko ieškoti naujo sosto. Šį kartą labai nesiblaškėme ir rinkomės  Maxi- Cosi. Rinktis buvo nelabai sunku, pagrindinis pasirinkimo argumentas buvo saugumas ir patogumas. Keliaujame nemažai ir tai mums pasirodė svarbiausia. Dar norėjome, kad kėdutė lankstytųsi ir joje vaikutis galetų patogiai miegoti per ilgąsias keliones. Saugiausia pasirodė kėdutė Tobi, bet pasodinus mažylę, mums pasirodė jai jau dabar ankštoka… o kas bus sekančią ar dar sekančią žiemą? Juk ši kėdutė naudojama ilgiausiai –  iki 3,5 metukų. Todėl pasirinkome šiek tiek erdvesnę Maxi-Cosi Priori . Kažkaip neaiškiai pasirodė mum su tom kėdutėm… sakom gal produktai vežami pas mus, nėra skirti šaltiems kraštams…. Nes sunku įsivaizduoti, kaip pasodinti į tokias kėdutes (TOBI) vaikutį su kailiniais kur nors Suomijoj? Na ne esmė… Mūsų mažylė sėdi jau patogiai ir pirmoj kelionėj užmigo per 15 minučių ir išmiegojo visas 2 valandas:

Beje, nuotraukose matosi, kad kailinukai irgi jau trumpoki Vat kaip mes augam!

Lankantis pas kitus senelius  (šį kartą su tėveliu), vėl gi gavome ilgiau pamiegoti, ir persivalgyti. Šašlykai, cepelinai ir t.t. Čia turbūt kaip ir visada, ir visiems lankantis pas savo senelius, tėvus. Na, o seneliams svarbiausia buvo, kiek mažoji paaugo:

Matuojam

Matavimai buvo skirti ne tik paneigti gydytojų faktą, kad Austėja paaugo per mėnesį tik 1 cm (senelio tvirtinimu min. +3 cm), bet ir močiutei tiksliau sužinoti, kokio dydžio rūbelius megzti:

Naujas mezginys

Na ir kaip visada, viskas dažniausiai baigdavosi valgymu ir mažylės kritimu į miegą. Austėja miegodavo karališkai:

Miegam

Iš šių pasivažinėjimų pamatėme, kad vaikelis geriausiai miega važiuodamas automobilyje. Turbūt prisimena ilgas keliones prie jūros, kai dar buvo pilve.  Net, jeigu nori valgyti, o mes dar kelyje, didelių problemų neiškyla. Austėja truputį paniurgza, pačepsi lūpytėmis, bet greitai vėl nugrimzta į ramų miegą. Tėveliai jau planuoja kitas keliones, netgi dairosi lėktuvo bilietų , nes prie jūros visiems kartu šiemet nuvykti turbūt nebepavyks

Pasiruošę kelionei

ir pajudėjome. Tiesa, kėdutę jau buvome išbandę trumpais maršrutais ir žinojome, kad čia sėdėsim ramiai. Nors į automobilį papildomai prikrovėme tik vežimą ir vieną papildomą čamodaną, tapo ankšta… kažką reiks galvoti Anksčiau prie jūros nulėkdavome per 3 valandas, dabar važiavome ilgiau, nes pasak gyditojų, ilgiau 2 valandų kūdikiams sėdėti autokėdutėje nepatariama. O kaip ir išsėdėsi, kai pavalgyti per tas kelias valandas nors kartą vistiek reikia. Dukrytė papą gavo prie Kryžkalnio, degalinėj, pampersas irgi buvo pakeistas degalinėj… Keista, kad degalinėse (o veliau ir normaliose kavinėse) neradome nieko pritaikomo, netgi tinkamo, kur galima pervystyti kūdikį. Taigi, vystėme ant klozeto, uždengto dangčiu (žiauru ) . Nesunki kelionė ir vakarop mes buvome jau savo antruose namuose, prie jūros. Šilta jūra naktį neleido atšalti orui ir didelių išbandymų pirmosiomis naktimis nepatyrėme. Tėvelis nuo maudynių baseine pasigavo slogą ir miegojo atskirai, o mamytė su dukryte užėmė didžiąją lovą ir miegojo gal net geriau negu namie.

Kemperyje

4 dienos prie jūros, tėveliui vėjas nepučia. Nusprendėm pasirodyti Palangoje, Basanavičiaus gatvėje visi gi važiuoja pasirodyti, o šį kartą ką parodyti turėjome ir mes. Taigi, pirmą kartą šiemet aplankėme Palangos Basanavičiaus gatvę ir tiltą

Ant tilto

Basanavičiaus gatvėje

Bet turbūt artimiausiems metams Palangos užteks. Norisi ramybės. Todėl grižome  į įprastą gyvenimo prie jūros ritmą, tik aišku tryse. Pasivaikščiojimai pajūriu, kur mažylė iškart užmigdavo, valgidinimai, žaidimai.

Pajūriu

Pietūs

Bandom hamaką

Keistas tas lietuviškas atostogų laikas. Rugsėjį šilta, saulėta, vanduo šiltas, apie 18 laipsnių, kas nedažnai būna net liepą, o žmogaus nei vieno… visi atostogauja pagal kalendorių. Tai ypač jautėsi pasivaikščiojus po Šventąją

Tuščia Šventoji

4 dienos praejo labai greitai. Pirmoji kelionė pavyko. Visi trys sužinojome, kad mes nuo šiol be problemų galime važiuoti nors į pasaulio kraštą ir mums ne problema pavalgydinti mažylę kavinėje ar pervystyti ant kokio nors suolo, netgi naktį dingęs šildymas ar elektra, mums nesukelia jokių problemų.

Po procedūrų kavinėje

Keliaujam!