Artimiesiems jau gausybę kartų pripasakojome kaip gimdėme. Smulkmenos tegul lieka (arba užsimiršta) tik tėvelio ir mamytės atmintyje, bet kaiką galima ir papasakoti…
Prasidėjo gal ir anksčiau, bet mamytė dvyliktą naktiės pareiškė: prasideda, į gimdyklą dar nevažiuojam, skaičiuojam ir laukiam kol sąrėmiai atsiras kas kažkiek minučių.( Knygose tai raš0… tfū!mažiau knygų ir visokių forumų!). Na, ir skaičiavom visą naktį. Tėvelis gal nusnaudė pora valandikių, mamytė nemiegojo… Rytą, kaip ir buvome nusprendę, pradėjome tvarkingai. 10.00 valandą tėvelis baesine,geria kavą, prausiasi ir t.t. Vienuoliktą valandą mes jau gimdymo namuose, dar po pusvalandžio mums skiriama gimdykla ir mes pradedam pasiruošimo etapą. Skiriama akušerė (simpatiška 
), aplanko daktaras. Daktaras pasiteirauja kada prasidėjo pirmieji sąremiai ir po mūsų atsakymo, labai nustebo, kodėl iš karto nevažiavom ( velniop knygos ir forumai…). Bet viskas ok ir palieka mus laukti bei kovoti… Truko ilgai… iš pradžių gal nieko, po to baisiau ir baisiau… Gimdykloje kamuoliai, stalai, palangės, kedės ir kita buvo išnaudota sąrėmių lengvinimui. Gal kaikas ir padėjo, gal ir ne, bet buvome abudu šlapi nuo prakaito. Visus sąrėmius skaičiavo prie pilvo prijungtas kažkoks aparatas… Labai paprasta… kai skaičiukai rodo 20-30, sąrėmio nėra, kai 60 ir daugiau – baisu, o kai 100 ir mirksi +, tai būdavo košmaras. Nors mamytė viską kentė be vaistų, viso to kulminacija buvo jos žodžiai “Velniop tą natūralumą”. Prasikamavome iki 17.00 valandos ir tada prasidėjo, ir baigėsi greitai (nors daktarai pranašavo dar keletą valandikių)… Paskutinį pusvalandį draugiškai atkentėjome ir 18.00 valandą mums gimė dukrytė pirmūnė (9-10 balų pagal kažkokią tai balų sistemą..). Tiesa, tėvelis tik gimus, net pamiršo pasiteirauti, koks siurprizas mūsų laukė – berniukas ar mergaitė… Sąrėmių kančias greitai pamiršome. Dar tris valandas džiaugėmės tryse gimdykloje (foto ir video sesijos, juk manekenė , pirmas žindymas )ir apie 21.00 valandą buvome pogimdyvinėje palatoje. Žindymas, pirmas pampersas, pirmas šudas ir t.t. Mažas darbelis padarytas… beliko didžiausias: užauginti
Gimdymų ypač daug. Kartu su mumis tuose pačiuose gimdymo namuose tą dieną pasaulį išvydo dar 15 mažylių. Sakė 18-20 per dieną – normalu. Ačiū daktarams ir akušerėms, kurios tikrai nuoširdžiai dirba.
Tiek daug gimdymų ir užimtos palatos atėmė iš mūsų galimybę paraleisti tas kelias dienas gimdymo namuose tryse. Tėvelis nakvojo namuose, o dieną praleisdavo kartu. Bet ilgai tai neužtruko. Po skiepų, apžiūrų ir t.t. daktarai nerado priežasčių mūsų neišleisti namo. Taigi, sekmadienį, 2009 08 23 po pirmos neilgos kelionės, visi trys parvažiavom namo! Valio!
