Viskas, mažosios nebegalime nulaikyti! Nebegalime laikyti atidarytų lauko durų, nes mažoji bėgom-keturiom varo pro duris, o ten laiptai. Negalime palikti lauke, nes jau užlipa laiptais, o ten baseinas…:
Maksimalus vaikščiojimo keturiomis greitis gaunasi kokie 3 metrai per sekundę… todėl šitoks judėjimo greitis tenkina mūsų mažąją ir jinai neskuba stotis ant dviejų kojyčių 
O jei rimtai, tai mažoji jau atsistoja keturiomis (penkiomis) į pozą, artimą kulversčiui, t.y. 2 pėdutės, užpakaliukas į viršų, rankytės ir galvytė atremtos į žemę. Šitoj pozoj nežino, ką daryti, todėl išeina arba pusiau kulverstis arba atsisėda. Tėja užsimiršusi pastovi ir paeina kokį metrą, nuo vieno atramos objekto iki kito, niekieno neprilaikoma ir niekur nesilaikydama, ir tik supratusi, kad stovi, isitvertia į ką nors ar šlepteli ant užpakalio. Na, o drąsiai vaikštome jau tik laikydamiesi už vienos rankytės ir tik, kad būtų tvirčiau, kartais pasiima kitą ranką, ar įsitveria į tėčio ar mamos kelnes/shortus. Visi požymiai rodo, kad liko tik dienų klausimas, kol mažylė pradės drąsiai eiti! Laukit naujienos!
Šitas pastovus, energingas judesys šiek tiek mus išvedė iš kantrybės… mamytė nebegali ir nebespėja su maisteliu lakstyti po visą kiemą, tad teko pirkti maitinimo kėdutę. Dabar mokinsimės ne tik vaikščioti, bet ir tvarkingai sėdėdami valgyti.
