Razina » prie juros

Laikas bėga….

razinas — Tue, 08 Nov 2011 19:13:42 +0000

Prabėgo vasarėlė ir sezonas prie jūros jau uždarytas. Paskutinis savaitgalis praleistas ten – spalio 14-16. Mamytė su Austėja tradiciškai iki Kauno važiavo traukinuku. Buvo smagu, oras mūsų nenuvylė. Negalime sakyti, kad buvo labai šilta, tačiau tinkamai apsirengus, nesušalome. Svarbiausia – lietutis nelyjo. Sutvarkėme namelį, šeštadienio vakarą pavakarojome, o sekmadienį nuėjome atsisveikinti su jūra ir važiavome namo.

Tėja auga, rodos, ne dienomis, o valandomis. Jau stengiasi kuo daugiau kalbėti. Būna kartais nori sakinuką suregzti, neranda žodžių, bet vistiek išsisuka iš padėties ir mamytė su tėveliu galiausiai ją supranta. Šiuo laiko tarpsniu Austėja kiekvieną dieną važiuoja į Kauną. Čia jos toks žaidimas. Atsikeliam, pavalgome ir ji mamytei sako: “ate, Tėja vazioja į Tundą, į dlabą, pas tetę”. Tada pribėga, apsikabina, duoda butuką ir “lyliu” pasako (myliu). Tuomet susideda knygučių į mamos pirkinių maišelį, pasiima savo rankinuką ir tipena link durų. Kai einame į lauką, ji nepamiršta Kauno Vaikštome, ji sustoja pakelėj: ” Tėja liaukia apapuso (autobuso), vazios į Tundą. Vazios su apapusu, tada čiuku čiuka (traukinuku). Pavaikštome, palaukiame autobuso , o kai nesulaukiame, mažoji galiausiai vežimuke užmiega pietų miegelio. Štai toks linksmas būna pusdienis. Į pavakarę jau pradedame laukti iš darbo parvažiuojančio tėčio. Pavakarieniaujame kartu, pažaidžiame, paskaitome knygutes ir miegot. Tačiau miegot Austėja eina visuomet su tečiu. Šioje vietoje mamytė nereikalinga Kai paklausiu, ar mamytei eiti kartu, ji atsako: ” mama aaa (miegoti) ne, mama seda (sėdi) aciapoj (apačioj). Duoda mamytei butuką ir “lialianakt” (labanakt). O tėtis prieš dukrytei užmiegant leidžia pažaisti žaidimus. Gal todėl mažoji nori eiti miegoti tik tėčiu…

Austėja visuomet žino, ką ji nori valgyti pusryčių. Atsikelia ir sako: “niolia toses” (noriu košės), niolia lynių (noriu blynų), “niolia lyziu” (noriu ryžių) Mamytei niekada nereikia sukti galvos, ką pagaminti .

Štai tokios mūsų dienos. Bėga jos nenumaldomai greitai…

Vasarėlė!

razinas — Thu, 14 Jul 2011 16:55:30 +0000

Štai jau ir įsibėgėjo vasara. Rodos ką tik buvo gegužės antroji pusė, kuomet pirmą kartą šiais metais nuvažiavome prie jūros. Nors niekaip nepavyksta ten pabūti ilgėliau…juk norisi greičiau susitvarkyti naujuose namuose Tačiau savaitgaliai skirti jūrai ir tėčio sportui. O Austėja su mama laiką leidžia pajūry arba tiesiog, kiemelyje prie namelio.

Papasakosime, kokios mūsų šaunios keliones būna, kai vykstame link jūros. Kadangi mūsų tėtis tapo “kavensku” (kas nesupranta – “kauniečiu”, darbo prasme), Austėja su mama penktadieniais turi kažkokiu būdu patekti į Kauną, pas tėtį, o iš ten jau kelionė tęsiasi į pajūrį. Taigi, iš namų autobusu (stotelė už dviejų km), važiuojame iki Justiniškių autobusų žiedo. Ten sėdame į troleibusą ir važiuojame į stotį. Iš ten į Kauną vykstame puikiu transportu – TRAUKINIU! Pirmą kartą Austėja sėdėjo, lyg žado netekusi Žiūrėjo įdėmiai pro langą, o pusiaukelėje užmigo! Na, o dabar jau jaučiasi taip, lyg traukiniu važinėtų kiekvieną dieną. O dar jeigu tuo pat metu važiuoja vaikų, ypač mergaičių, Austėjai atsiranda ir veiklos. Kelionė neilga, tik viena valanda ir mes jau Kaune. Jeigu tėtis užtrunka darbe, mamytė su Tėja pasivaikšto po Kauną. Kartą užsukome pas draugus į kavinę – vyninę, kuri yra Laisvės alėjoje ir vadinasi “Flamenco“. Kas skaitote mūsų blogą, mamytė labai rekomenduoja aplankyti šią vyninę. Skanus maistas, jauki aplinka. Taigi, čia mes skaniai pavalgėme, sulaukėme tėčio ir patraukėme automobiliu link jūros.

Labai gaila, kad kolkas iš kelionės traukiniu neturime nuotraukų. Bet šią situacija mes pakoreguosime ir tikrai nuotraukų iš traukinuko bus.

Grįžome prie jūros

razinas — Sat, 11 Jun 2011 09:50:19 +0000

“Peržiemojom”… taip visi sako kai susirenkame atgal prie jūros…

Ilgai nerašėmė, tačiau mums laikas neprailgo. Daug darbų naujuose namuose.

gal ne taip anksti kaip pernai bet ir mes jau pasiruoše vasaros sezonui pajūri. Austėjai turbut is naujo teko susipažinti su jūra. Buvo šiektiek nuostabos, juk tiek daug vandens, t.y. “tekšt-tekšt”. Kaip žinia mūsų mažylei vanduo yra viskas. Jau dabar įsivaizduojame kaip bus sunku iskrapštyti Austėją iš vandens kai vanduo bus šiltas ir mes leisime maudytis. O daugiau viskas kaip ir buvę, greitai Austėja viską prisiminė ir vėl kaip ir pernai pradejo įvedinėti savo tvarką. Tik dar stipriau, juk beveik metukai dasidėjo Kagi, laukia smagi vasarėlė, o kadangi turime ryšį pajury manau čia padauges ir įrašų. Juk įkurtuvės jau į pabaigą ir mamytė su tėveliu turi daugiau laisvo laiko.

Pho uff da day #036

razinas — Sat, 23 Oct 2010 17:49:04 +0000

Pirmasis skrydis

razinas — Mon, 12 Jul 2010 07:31:59 +0000

Nors tolimesnę kelionę planavome anksčiau, bet išsibelsti tolėliau nuo namų pavyko tik birželio viduryje. Taigi, į pirmąją šeimyninę kelionę tryse su Panevėžio močiute susiruošėme pas tetą Justiną į Londoną Pasiruošimo daug nebuvo, gi ne į laukinį Vietnamą ar Kambodžą skrendam, jeigu ką ir pamiršim – nusipirksim, o ir pasas jau paruoštas senokai … Tėveliams labiausiai rūpėjo, kaip mažoji reaguos į skrydį lėktuvu. Na, kadangi mažoji jau seniai žino, kas tas lėktuvas yra (vis mato praskrendančius virš namų ir pirštuku rodo “ten” ), tai patekus į vidų, jokio susirūpinimo nepareiškė. O prieš praeinant visas pasų kontroles kuo ramiausiai miegojo. Ramybė pavirto į aktyvumą viso skrydžio į priekį metu. Austėjai nesukėlė jokio diskomforto lėktuvo pasvyrimai ar pasiūbavimai, ir tuo labiau ausyčių užgulimas leidžiantis. Ji visą skrydį aktyviai trynėsi visiems ant kelių ir bendravo su visasi aplinkiniais. Jokio verksmo.

Nuskridus, kelionę lėktuvu pakeitė pusvalandį trukusi kelionė traukiniu.

O čia viskas žymiai įdomiau… akytės nespėjo lakstyti iš vienos pusės į kitą ir gaudyti pro langus besikeičiančius vaizdus. Vėliau kelionė “underground’u” mažajai jokio įspūdžio nesukėlė Taigi, po kokių 5-6 valandų kelionės, buvome pas Justiną, kur mažoji ėmėsi įvedinėti savo tvarką. Svečiuojantis pas tetą mažoji visada buvo dėmesio centre. Na, o Austėja džiaugėsi naujais distanciniais pulteliais, aparatūra ir kitais naujais, nematytais “žaislais”.

Tėveliai kelias dienas kultūrinosi Londone, bei jo apylinkėse. Muziejai, pilys, shopingas… Austėja visur sudalyvavo, nereikšdama jokių pretenzijų… Netgi, kai tėveliai dėl laiko skirtumo, susimaišė, kada reikia duot valgyti.

Viešnagę Londone pakeitė kelionė į Anglijos pietinę, kurortinę pakrantę:

Kelionė automobiliu

Visos kelionės vairuotojo vietoj Austėjai buvo ok.

Pamiega, pavalgo kokioj stotelėj, padalyvauja važiuodama ir jau kokį 100 mylių nuvažiuota. Anglijos kurortai su lietuvišku pajūriu ir pirmosios nakvynės viešbučiuose parodė, kad mūsų mažylė bus tikra keliautoja! Na, o apsilankymai tikrame angliškame pub’e ar restoranėlyje parodė, kad Austėja bus dar ir dalyvė

Liūdna, bet savaitėlė UK greitai prabėgo ir teko skristi namo. Skrydis atgal praėjo dar geriau – Austėja visą laiką pramiegojo. Jos nestebino net aplinkui nuolat verkiantys keletą vaikučių…

Taigi, pradedam planuoti kitas keliones. Gal tolimesnes?!

FOTO P.S.:

Bournemouth, Dorset

PUB + fule

Top Gear

National Motor Museum

Durdle Door

Pilyje

Jūra

razinas — Thu, 08 Jul 2010 15:26:58 +0000

Oi, lekiam, keliaujam, džiaugiamės vasara. Nėra kada rašyti… šiaip taip prisėdome.

Pagaliau! Vasara ir pamėgtas mūsų pajūris… Nors tėvelis ir anksčiau pradėjo važiuoti prie jūros, kur paruošė mūsų namuką, visa šeimyna prie jūros susiruošėme tik gegužės gale.

susiruosem

Nors, kaip žinia, vasara prie Baltijos jūros prasideda tik po Joninių, mes neišsigandome 12 laipsnių šilumos. Ilgesnė kelionė automobiliu Austėjai nesukėlė jokių problemų ir po 4 valandų kelionės mažajai suskubome parodyti jūrą. Mažylei pirmas įspūdis buvo nekoks… ji išsigando didžiulio vandens kiekio ir apsiverkė. Panašiai elgiasi ir kai tėtis įšoka į prie namų esantį baseiną. Mes tuo nei džiaugiamės nei liūdim. Gal mažoji bus šiek tiek atsargesnė su lindimu į vandenį ir bus lengviau apsaugoti. O apsaugoti darosi vis sunkiau. Tik apsipratusi mūsu namelyje ant ratų, dukrytė iškart pradėjo įvedinėti savo tvarką… viską rankioti ir mėtyti nuo jai pasiekiamų vietų.

Tvarkom

Įsigudrino užlipti laipteliais, tiesa nulipti keturiom nelabai sekasi. Išeina tik kulverstis nuo laiptukų ir ašaros.

Austėja susipažino ir su kitu pagrindu po kojomis, t.y. smėliu. Kaip žinia, praėjo šiek tiek laiko, kol pradėjo nebijoti žolės prie namų . Na, o smėlio nepabūgo iš karto. Rankytėmis ėmė jį sijoti ir domėtis, kas čia tokio. Mums smagu, kad ne iškart į burnytę. O tikrą smėlio skonį sužinojo valgydama numestą ir nuo smėlio pakeltą kokį skanėstą.

Visumoj mažoji mūsų vasarojimo vietą “priėmė” ir manome be kaprizų čia praleis daug laiko, ypač, kai orai sušils ir galima bus džiaugtis tikraisiais vasaros malonumais pajūryje.

Pho uff da day #004

razinas — Mon, 14 Sep 2009 15:25:43 +0000