Oi, lekiam, keliaujam, džiaugiamės vasara. Nėra kada rašyti… šiaip taip prisėdome.
Pagaliau! Vasara ir pamėgtas mūsų pajūris… Nors tėvelis ir anksčiau pradėjo važiuoti prie jūros, kur paruošė mūsų namuką, visa šeimyna prie jūros susiruošėme tik gegužės gale.
Nors, kaip žinia, vasara prie Baltijos jūros prasideda tik po Joninių, mes neišsigandome 12 laipsnių šilumos. Ilgesnė kelionė automobiliu Austėjai nesukėlė jokių problemų ir po 4 valandų kelionės mažajai suskubome parodyti jūrą. Mažylei pirmas įspūdis buvo nekoks… ji išsigando didžiulio vandens kiekio ir apsiverkė. Panašiai elgiasi ir kai tėtis įšoka į prie namų esantį baseiną. Mes tuo nei džiaugiamės nei liūdim. Gal mažoji bus šiek tiek atsargesnė su lindimu į vandenį ir bus lengviau apsaugoti. O apsaugoti darosi vis sunkiau. Tik apsipratusi mūsu namelyje ant ratų, dukrytė iškart pradėjo įvedinėti savo tvarką… viską rankioti ir mėtyti nuo jai pasiekiamų vietų.
Įsigudrino užlipti laipteliais, tiesa nulipti keturiom nelabai sekasi. Išeina tik kulverstis nuo laiptukų ir ašaros.
Austėja susipažino ir su kitu pagrindu po kojomis, t.y. smėliu. Kaip žinia, praėjo šiek tiek laiko, kol pradėjo nebijoti žolės prie namų
. Na, o smėlio nepabūgo iš karto. Rankytėmis ėmė jį sijoti ir domėtis, kas čia tokio. Mums smagu, kad ne iškart į burnytę. O tikrą smėlio skonį sužinojo valgydama numestą ir nuo smėlio pakeltą kokį skanėstą.
Visumoj mažoji mūsų vasarojimo vietą “priėmė” ir manome be kaprizų čia praleis daug laiko, ypač, kai orai sušils ir galima bus džiaugtis tikraisiais vasaros malonumais pajūryje.












